Draustiniai

            Draustinių paskirtis – išsaugoti gamtos, kultūros ir paveldo kompleksus ar atskirus jų elementus, augalijos ir gyvūnijos rūšis, užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą, būti mokslo tyrimų ir pažinties rekreacijos objektais.

             Pagramančio regioniniame parke yra 5 draustiniai:

Akmenos kraštovaizdžio draustinis

        Akmenos kraštovaizdžio draustinis Akmenos kraštovaizdžio draustinis apima Akmenos upės slėnio agrarinės ir miškingos teritorijos atkarpą nuo Paakmenio kaimo iki žiočių, Bremenos upelio žemupį, Jūros ir Akmenos upių santaką su Senojo Obelyno, Driežų, Pakoplyčio, Vaičių, Deblių, Burkėnų, Andriejaičių, Kreivių kaimavietėmis bei Pagramančio miesteliu. Plotas apie 1845 ha. Tikslas - išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliomis pievomis ir šlaituose augančiais miškais, taip pat Lietuvos raudonosios knygos rūšis: augalų mažosios gegužraibės (Orchis morio), vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula), retažiedės miglės (Poa remota Forselles), svogūninės dantažolės (Dentaria bulbifera.), meškinio česnako (Allium ursinum.), dėmėtosios gegūnės (Dactylorhiza maculata) ir kt. augimvietes, 0 taip upėtakių, lašišų ir žiobrių nerštavietes, paukščių- tulžių (Alcedo atthis), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), žaliųjų meletų (Picus viridis) perimvietes, ūdrų (Lutra lutra) gyvenamąsias vietoves, retų drugių (Papilio machaon, Pemasius mnemosyne) populiacijas, Pagramančio urbanistinį kompleksą, piliakalnius ir kitas vertybes.

            Ko gero gražiausia ir vertingiausia šio draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės “Lakštingalų slėnis”. Tai unikalūs šlaitai apaugę plačialapių lapuočių miškais, įspūdingos atodangos ir kt gamtos vertybės.

Jūros kraštovaizdžio draustinis

           Jūros kraštovaizdžio draustinis apima Jūros upės slėnio atkarpą nuo Ringių kaimo iki Tauragės miesto ribos, o taip pat Šunijos upelio žemupį, su agrarinėmis ir miškais apaugusiomis Gudlaukio, Matiškių, Ringių, Sungailiškių, Šaukėnų, Reksčių, Rekstukų, Minekiškių, Jocių, Alangos, Lengvenių, Dapkiškių, Jatkančių, Galmėnų, Norkaičių, Vitkaičių, Kelmynės, Lėkiškės kaimų teritorijomis bei Tauragės girininkijos 16, 17, 18 kvartalais. Plotas 1854 ha. Tikslas- išsaugoti Jūros slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu jūros slėniu, pasižyminčiomis ryškiomis terasomis, išsidėsčiusiomis pakopomis, stačiais šlaitais, griovinės erozijos formomis, atodangomis, saugomų raudonosios knygos rūšių: boloninio katilėlio (Campanula bononiensis), vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula) augimvietes, didžiojo dančiasnapio (Mergus merganser) ir kt. perimvietes, o taip pat upėtakių (Salmo trutta fario), lašišų (Salmo saler) ir žiobrių (Vimba vimba) nerštavietes.

            Tyrelių kraštovaizdžio draustinis apima Tyrelių miško pietrytinę dalį (iki rajoninio kelio Tauragė - Balskai). Į jį patenka Tauragės miškų urėdijos Balskų girininkijos 100-104,114-119,130-134,143-145,154,169-171 ir 183 kvartalai bei 99,142 kvartalų dalys, 0 taip pat agrarinė teritorija Voveraičių kaimavietėje. Plotas - 946 ha. Tikslas - išsaugoti santykinai mažiau ūkinės veiklos pakeistą miškingą kraštovaizdį su būdingomis miško fitocenozėmis (brandūs eglynai, beržynai, juodalksnynai), su didžiausia įvairaus brandumo pušies medynų sankaupa šiame regioniniame parke, baltnugarių genių (Dendrocopos lencotos Bechst.), vapsvaėdžių (Pemllijošiš apivorus) gyvenamosiomis vietomis, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą drugių (Papilio machaon, Brenthis daphne) populiacijomis.

Plynosios telmologinis draustinis

            Plynosios telmologinis draustinis apima Dabrupinės girininkijos 94-96, 108-110, 124-126, 137, 138, 148, 149 kvartalus, o taip pat Balskų girininkijos 97,98,111,112, 113, 127-129, 139-141 kvartalus bei dalį 99 ir 142 kvartalų iki rajoninio kelio. Plotas - 840 ha. Tikslas - išsaugoti aukštapelkės kompleksą su plynėmis, ežerokšniais bei apypelkio miškais, kupstinių kūlingių (Trichophorum caespitosum L.Hartum) augimvietes, paukščių- dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria) gervių (Grus grus), tetervinų (Lazurus tetriks) perimvietes, erelių rėksnių (Aguita pomaritartall C.L.Brechm), vapsvaėdžių (Permis apivorus), baltnugarių genių (Dendrocopos lencotos Bechst.) gyvenamus biotopus apypelkio miškuose.

            Smarkiai išsigaubusią Plynosios aukštapelkę dengia 3-4 m. storio durpių klodas. Klodo sandara rodo, kad seklioje įlomėje iš pradžių būta raisto, kuris ilgainiui užleido vietą fuskuminei plynei. Tai patvirtina ir istoriniai kartografiniai rajono žemėlapiai. Senesniuose žemėlapiuose aukštaplynės vietoje pažymėtas raistas. Dabartiniu metu šioje teritorijoje susiformavęs tipiškas aukštapelkės kompleksas. Išteka trys upeliai: Alanga, Krančia ir Vynija. Pastarieji du numelioruoti. Neigiamas melioracijos poveikis tas, kad sumažėja augalų rūšių ir bendrijų įvairovė, vietoje pelkinių augalų ima augti miškų augmenija, o kai kur net pievų augmenija.

            Plynosios pakraščiuose tarpsta kimininių raistų bendrijos. Medžių aukšte vyrauja paprastoji pušis. Žolynas gerai išsivystęs, vyrauja paprastoji nendrė kupstinis švylys, viksvos, paprastoji melvenė, pelkinis gailis, tekšė ypač gausi vakariniame pelkės pakraštyje. Čia ištisinį kilimą sudaro kiminai, ant aukštesnių kupstų dažna paprastoji šilsamanė.

            Labiau išgaubtoje pelkės dalyje t.y. arčiau pelkės centro auga žemaūgės, nuskurdusios nuo pat žemės šakotos paprastosios pušaitės ir kur ne kur pasitaikantis karpotasis beržas. Žolinėje paklotėje dominuoja paprastoji spanguolė ir magelaniniai kiminai, kurie sudaro ištisinį kiek kupstotą kilimą. Pasitaiko kupstinis švylys, juodoji varnauogė, viržis, apskritalapė saulašarė, vaivorai bei Raudonosios knygos rūšis kupstinė kūlingė.

Pelkės centre yra duburingieji kompleksai. Jie sudaryti iš skirtingų bendrijų: pakilių vietų (kemsų) ir įdubusių plotelių (duburių). Duburiai dažniausiai yra pailgos formos, 2-10 m. ilgio ir 3m. pločio. Aukščių skirtumas tarp kemsų ir duburių 0,3-0,6 m. Duburiuose, kurių paviršiuje žliugsi vanduo, auga hidrofiliniai augalai, o kemsams būdingi sausesnių vietų augalai.

            Vietomis, besivystant duburingiems kompleksams, duburių užimamas plotas didėja. Juose nuolat telkšo vanduo. Susijungus keletui duburių, susidaro iki 100 m. ilgio ir 5 m. pločio ežerokšniai. Todėl galime teigti, kad Plynosios aukštapelkėje formuojasi ežerokšniniai kompleksai.

            Pelkėms dažnai būdingos endeminės rūšys. Kaip jau buvo minėta Plynosios aukštapelkės komplekse tarpsta viena Lietuvos raudonosios knygos, sparčiai nykstanti (2 kategorijos) rūšis – kupstinė kūlingė. Tai daugiametis viksvinių šeimos, 10-30 cm. aukščio, augalas žydintis gegužės – birželio mėnesį. Čia randamos augalų, gyvūnų bei vabzdžių rūšys yra specifinės ir sutinkamos tik pelkėje. Rastos 3 retos: saulašarė, tekšė, nelygialapis papartis rūšys. Bei 10 apyrečių gaubtasėklių augalų.

            Plynosios pelkė teikia daugeliui retų laukinių gyvūnų prieglobstį. Čia aptiktos ir Raudonosios knygos paukščių rūšys. Rasta dirvinių sėjikų perimvietė, stebėtos pievinės lingės, yra nemažai plėšriajai medšarkei tinkamų biotopų, peri tetervinai. Gervėms ir plėšriesiems paukščiams tai svarbūs mitybos plotai. Apypelkio miškuose veisimosi laikotarpiu stebėtas erelis rėksnys ir baltnugaris genys. Buvo stebėtas perintis vištvanagis. Tik čia gausūs briedžių pėdsakai, sutinkamos kelios plėšrūnų rūšys.

            Pagramančio regioniniame parke, Plynosios aukštapelkės ekosistema, išlaiko biologinę įvairovę, kultūrų unikalumą. Tai neįkainojamas palikimas ateities kartoms.

Lylavos hidrografinis draustinis

        Lylavos hidrografinis draustinis apima regioninio parko centrinėje dalyje tekantį Lylavos upelį ir jo apyslėnį Pagramančio miške (Pagramančio girininkijos 44, 45, 48 kvartalų dalys). Plotas - 138 ha. Lylavos upelio ilgis 9 kilometrai. Tikslas- išsaugoti natūralų Lylavos upelį, kaip nedidelių Jūros upės intakų etaloną ir jo slėnį, pasižymintį vieninteliais regioniniame parke augančiais brandžiais skroblynų medynais, jonpaparčių sąžalynais, Lietuvos raudonosios knygos rūšis: svogūninę dantažolę (Dentaria bulbifera), paprastąjį kardelį (Gladiolus imbricatus), statųjį atgirį (Huperzia selago), Lylavos upelyje neršiančią upinę nėgę (Lampetra fliuviatilis).

        Gausi ir įvairi draustinyje ornitofauna. Upelio slėniuose mielai apsigyvena strazdai, kikiliai, liepsnelės, tošinukės, uoksiniai paukščiai zylės, bukučiai, miškiniai lipučiai. Pastebėtos retos Lietuvoje rūšys žalioji, pilkoji, juodoji meletos, baltnugaris genys.

Gausi ir įvairi žvėrių populiacija. Be smulkiųjų graužikų dažnai sutinkami taurieji elniai, giles renkantys šernai, kartais užklysta vilkai.